Visi mes kasmet švenčiame Šv. Velykas, tačiau ką mes žinome apie svarbiausią Velykų simbolį margutį, apie Velykų tradicijas, prietarus? Neleiskime seniesiems papročiams išnykti, puoselėkime juos, perduokime iš kartos į kartą taip suteikdami Velykų šventei žaismingumo ir šiek tiek magijos.

Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad kiaušinyje yra gyvatės gyvybė, jį pradaužus – gyvatės gyvybė išlaisvinama (senovėje gyvatė buvo laikoma šventa, o ji buvo perima iš kiaušinių).

Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Manoma, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį, prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu, Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų – gyvačių – budinimą.

Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios. Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių.

Margučiai taip pat yra nepaprasti tuo, kad turi galios apsaugoti nuo piktos akies ir ligų. Kad ta galia stiprėtų, kiaušiniai dažomi ir įvairiais būdais marginami. Jau nuo seno buvo tikima, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Jie turėtų būti marginami Velykų šeštadienį. Jei margučių lukšto vištos nors kiek yra lesusios, tai kiaušiniai gražiai nenusidažys. Kiekvienas simbolis pavaizduotas margutyje turi ypatingą reikšmę.

Ant kiaušinio vaizduojami saulės simboliai – apskritimas, skritulys, kartais apsuptas spindulių. Apskritimas įkūnija amžiną gyvenimą, besisukantį gyvybės ratą. Apskritimas „įlūžo“ ir virto svastika – vienu seniausių ženklų. Svastika – saulės judėjimo, šviesos, pasaulio simbolis, besisukanti saulė, keliaujanti dangumi. Apskritimas gali virsti ir segmentine žvaigžde (šešiakampe žvaigžde) – saulės simboliu, skaičius šeši simbolizuoja pasaulio sandarą: šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, žemė ir dangus. Apskritimas su stipinais (rato simbolis) padeda kovoti su blogiu ir piktosiomis dvasiomis, tačiau pritraukia Perkūną, vaizduojami saulutės ratai – nenutrūkstamumo, amžinybės simboliai.

Trikampis (ar jų eilė) simbolizuoja vandenį, lietų, žaibą, derlių, žvaigždės reiškė šviesą (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai ( kad pabustų gyvybė). Dantyti ir taškuoti ratai, supantys saulę, simbolizuoja žemę, suartą, įdirbtą dirvą. Suartos dirvos simbolis – dievaitės Žemynos ženklas. Besisukantis spiralė simbolizuoja vandenį arba teliūskuojančias marias.  Rombas – Aktyvumo simbolis. Rombas su taškeliu viduje simbolizuoja vaisingumą  Taško reikšmė – tokia kaip ratelio, nes tai irgi ratelis, tik mažesnis – lyg siekis pabrėžti tai, kas svarbiausia, susikoncentruoti. Kiekvienas margutis prasideda nuo taško centre ir skleidžiasi raštais iš centro. Įdomu, tai kad labai dažnai margutis padalijamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties.

Per Šv. Velykas yra įprasta dovanoti margučius. Dovanotas kiaušinis su nupieštu langeliu reiškė, kad tais metais matysi tai, ko kiti nemato, netgi kas vyksta Danguje ir Pragare. Ant kiaušinio pavaizduotas varpelis linki žmogui būti dosniam ir kad kiti jam būtų dosnūs. Didelis džiaugsmas gauti kiaušinį su pavaizduota antele – tikėta, kad iš jos kiaušinio atsirado pasaulis.

Ne pačius geriausius palinkėjimus reiškė ant kiaušinio pavaizduotas nepastovumą simbolizuojantis drugelis ar svetimoteriavimo ženklas – gaidelis. Jaunai ištekėjusiai moteriai, linkint sėkmingai sulaukti šeimos pagausėjimo, per Velykas nešdavo kiaušinį, išmargintą širdelėmis arba gervėmis. Šeimynos pagausėjimo linkėjimą reikšdavo ir žalčio bei rupūžės simboliai. Tikėta, kad šiais gyvūnais išmargintas kiaušinis skatino vyro ir žmonos santarvę bei vaisingumą. Beje, vaisingumą ne tik žmonių, bet ir auginamų gyvulių. Jei artimieji norėdavo palinkėti vienas kitam laimės tarpusavyje keisdavosi margučiais, kurie būdavo išmarginti pasagėle arba arkliuko simboliais.

Svarbų vaidmenį atlieka ne tik raštai ant margučio, bet ir spalva, kuria jie nudažomi. Svarbu žinoti, kuri spalva ką simbolizuoja, ypač jei margutį norima kam nors dovanoti. Juoda spalva reiškia žemę, augalijos bei vaisių gimdytoją Žemyną, gausumą, pilnatvę. Raudona – tai gimimas, energija, sėkminga pradžia. Žalia – augimas, sveikata, ramybė, pavasario augalija, javų daigai. Geltona, rusva – derlius, jaukumas, šviesa, šiluma. Mėlyna – žydrą dangų, nešantį palaimą pasėliams ir visiems augalams.

Margučiais žmonės taip pat pasinaudodavo papročiams atlikti. Yra įprasta Velykų dieną vienam su kitu susidaužti margučiais. Daugelis Velykų papročių nuteikia optimistiškai, todėl tam, kam nepasisekė pradaužti nei vieno margučio, taip pat nereikėtų nusiminti, nes jis šiemet bus stipriausias, jam geriausiai seksis.

Seniau iš sudaužtų margučių buvo spėjama apie būsimus metus: jei daugiau kiaušinių su pramušta duobute viršuje – bus geri metai; jei daugiau kiaušinių su pramuštais šonais ir dar duobutės neapvalios – reikia laukti negandų. Taip pat buvo įprasta Velykų dieną suvalgyti kiaušinį su kuo nors pasidalinus per pusę, to žmogaus vardą patariama bėdoje prisiminti ir ta bėda išsispręs.

Dar vienas iš Šv. Velykų burtų buvo margučio sukimas. Pasukę margutį, sužinosite, koks mūsų laukia pavasaris: jei smaigalys atsisuks į pietus – bus šilta, jei į šiaurę – šalta, jei į rytus – sausa, į vakarus – drėgna. Taip pat yra begalė Velykinių prietarų, kuriais žmonės nuo seno tikėjo. Velykų dieną negalima ilgai miegoti – kankins ilgi galvos skausmai, taip pat galvą skaudės jei Velykų dieną galvą šukuosi. Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu oda bus lygi ir graži.

Naktį prieš Velykas susapnuotas senai miręs giminaitis apsaugos šeimą nuo sunkių ligų ir mirčių. Velykų dieną negalima šluoti namų, mat laimę iš namų iššluosi. Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

Norint sėkmingų ir laimingų metų, per Velykas reikia kuo aukščiau suptis. Per Velykas išgirstas genio kalenimas pranašauja naujus namus. Jei per Velykas mergina išgirs gegutę kukuojant – tai iki kitų Velykų ištekės. Jei gegutę išgirs ištekėjusi moteris, tai laukia šeimos pagausėjimas. Norint susilaukti vaikų, ant Velykų stalo reikia padėti tuščią lėkštę būsimam vaikeliui ir į ją dėti pyragėlio. Norint turtingų metų, per Velykas reikia paaukoti elgetai. Per Velykas negalima skolinti, galima sveikatą “praskolinti”. Margučių lukštus reikia užkasti žemėje, kad kurmiai neraustų.

Jei Velykų sekmadienį oras saulėtas ir giedras, vasara bus karšta ir sausa, jei lynos grybų lietus – vasara bus ir šilta ir lietinga, o jeigu debesuota, bet nelyja – vasara bus vėsi ir sausa. Jei kelią pametei ar miške paklydai, reikia atsiminti, su kuo per Velykas pirmą kiaušinį mušei, kai prisiminsi, tai ir kelią teisingą rasi.

Per Velykas šeimininkės lenktyniaudamos stengdavosi išvirti kuo daugiau kiaušinių todėl, kad užaugtų našesnės bulvės ir rudenį jų daugiau prikastų. Jei Velykų rytą bent vienas iš šeimoje esančių vaikų labai neramus, kaprizingas, nuolat verkia – vadinasi, kažkuris iš jo tėvų per metus pridarė labai daug nuodėmių. Svečius lankyti reikia antrąją Velykų dieną – pirma skirta šeimai.

Geras ženklas, jei Velykų rytą ant jūsų palangės nutūps paukštis – visus metus gyvensite pasiturimai, o kad tos sėkmės nenubaidytumėte, reikia palesinti paukščius. Geras derlius laukia tuomet, jei iki Velykų jau nutirpo sniegas, jei sniego dar matyti – metai bus skurdesni. Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, priešingu atveju vasarą kruša derlių nuniokos. Velykų dieną reikia šaudyti į dangų, taip nubaidoma nuo gyvenvietės ar namų visos negandos, piktosios dvasios. Žmogus auginantis karves per Velykas turėtų suvalgyti kiaušinį su visais lukštais, kad karvės būtų sveikos ir ramios.

Tegul su šia gražia pavasario švente – Velykomis, pas kiekvieną iš mūsų atbunda nauja viltis, nauji siekiai, troškimai, su atgimstančia gamta į namus tegul pasibeldžia ramybė. Jaukios šventės, gražių margučių. Su artėjančiomis Velykomis!