Kaip saulė ir mėnulis, kaip in ir jan, kaip vyriškoji ir moteriškoji energija visose gyvose būtybėse Visata gali reikštis bet kuria forma, susipažinkite su senovės Dievais, kurie ir šiais laikais neužmiršti ir vis dar galingi.

AGNI – Indų Ugnies tyrumo, apsivalymo, sekso ir vaisingumo dievas, gyvybės esmė.

ARĖJAS – Romėnų karo dievas. Harmonijos ir Afroditės tėvas. Pagiežingas ir neištikimas, megstantis tik nesantaiką ir kraujo praliejimą. Pirmasis dievas teistas už žmogžudystę. Atstovauja aklą energiją ir nekontroliuojamą aistrą.

ANUBIS – Egiptiečių dievas šakalo galva, kuris sverdavo mirusiųju širdis. Jis gali nuspėti žmogaus ateitį ir siejamas su magija ir pranašavimu. Jo teta Izidė užaugino jį kaip savo vaiką, už tai jis atsidėkojo tapdamas jos sergėjoju. Šaukis jo, kad apsaugotų nuo žemutinio pasaulio jėgų. Vaizduojamas kaip tamsus medžiojantis skalikas ar šakalas. Siejamas su iniciacija, inteligencija, išmintimi ir racionaliu protu.

APOLONAS – Graikų ir romėnų dievas. Dzeuso sūnus ir Artemidės brolis dvynys. Saulės ir šviesos dievas globojantis įkvėpimą, muziką, dainas, mediciną, gydymą, ir menus. Delfų orakulas. Dangaus lankininkas, kurio strėlės niekada neprašauna. Amžinai jaunas gražus auksaplaukis jaunuolis mylėjęs jaunus vyrus ir moteris vienodai. Taip pat žinomas Karnėjo vardu – mirties valdovas.

BAKCHAS – Romėnų vyno dievas suteikiantis vaisingumą, išmintį ir įkvėpimą. Sukelia linksmybes ir apsvaigimą vedantį iki pašėlusių orgijų. Šaukis jo prieš keldama vakarėlį.

BALDERIS – Skandinavų džiaugsmo, šviesos, grožio, nekaltybės ir tyrumo dievas. Jo tėvai Odinas ir Friga. Jis buvo nužudytas amalo ietimi dėl Lokio klastos.

BELENAS – Graikų šviesos dievas globojantis avis ir galvijus.

CERNUNOS – Keltų Raguotasis dievas, deivės, dažnai vadinamos Flora palydovas. Raguotajį medžioklės, miškų, gyvūnų, vaisingumo ir mirties dievą garbino visoje Europoje. Graikai jį vadino Kernunos, britai – Herne. Taip pat jis yra tapatinamas su graikų dievu Panu. Jis gimsta per žiemos lygiadienį, veda deivę per Belteiną ir miršta per vasaros lygiadienį. Kernunos valdo gamtą, miškus, medžioklę, mirtį, reinkarnaciją, vaisingumą, aukojimą, magija, ciklus, iniciaciją, laukinius gyvūnus, pomirtinį pasaulį, astralinį lygmenį ir fizinę meilę. Jis yra medžiotojų ir karių globėjas. Jam šventas ąžuolas, avinas, gyvatė ir visi raguoti gyvūnai. Kvieskite jį magijos, turtų, atgimimo, regeneracijos, vaisingumo, pavidalo keitimo, fizinės ir dvasinės meilės, medžioklės ir gamtos pusiausvyros kerams.

DIONISAS – Graikų dievas. Dzeuso ir mirtingos moters sūnus. Dar vadinamas Kosminiu Šokėju ar Dukart Gimusiu. Jis yra miškų, meilės ir vyno dievas globojantis žemdirbystę ir vaisingumą, gyvybės jėga visame, kad auga. Keliauja lydimas Satyrų ir Menadžių. Jis siejamas ne tik su apsvaigimu, bet ir su išmintimi ir įžvalga, kurią gali suteikti pakitusi samonės būsena sukelta alkoholio. Jo pasekėjai šokdavo kaip pašėlę tikėdami, kad tai juos apvalys nuo žemų jausmų ir troškimų. Jo gyvūnai yra laukinis bulius, ožys ir pantera. Jo ritualuose buvo įprastos orgijos ir pašėlę šokiai, buvo valgomos figos ir ožkos sūris bei geriamas vynas ar granatų sultys. Dionisas kviečiamas kartojant “Io! Evoe! Io! Evoe!”. Per jo ritualus dėvimas gebenių vainikas ir naudojama lazda apvyniota gebenėmis su pušies konkoriežiu gale. Šiais laikais jam atnašaujamos vyno aukos. Kvieskite Dionisą aistros, sekso magijai, pranašavimui, vaisingumui, įkvėpimui, gydymui, formos keitimui ir savo laukinės prigimties išlaisvinimui.

FAUNAS – Romėnų laukinės gamtos, vaisingumo ir meilės dievas. Tapatinamas su Graiku Panu. Jį lydi faunai, graikų satyrų analogai. Vilko kailis, vainikas ir bokalas yra jo atributai.

HERMIS – Graikų kelionių, žinių, iškalbos, medicinos ir komercijos dievas. Dievų pasiuntinys. Pano tėvas, siejamas su Oro elementu. Vaizduojamas laikantis kaducėjų.

HERNE – Pats seniausias Keltų dievas. Vaisingumo ir derliaus dievas. Laukinio žmogaus archetipas. Gamtos išmintis, medžiotojas, mylimasis, gynėjas ir viso, kas laukinis ir laisvas valdovas. Dar žinomas kaip Kernunos – miškų valdovas. Jis švelnus ir mylintis gamtos dievas ir kartu keršto ir mirties valdovas saugantis požemių vartus.

HORAS – Egiptiečių dievas. Izidės sūnus. Pranašysčių, muzikos ir meno valdovas. Globoją viską kas gražu. Jo spalva – geltona ar aukso, simboliai – vanagas ir visą matanti akis. Simbolizuoja dabartį, kaip praeities rezultatą, pasiekimus, vyrą, humaniškumą ir išsipildymą.

INDRA – Artimųjų Rytų audros dievas, simbolizuojantis vaisingumą.

JANAS – Romėnų durų, išėjimų, pradžios ir įėjimų dievas. Sausis pavadintas jo vardu (Janus – January).

LIUCIFERIS – Italijos dievas. Dianos brolis ir sielos draugas. Aradijos tėvas. Saulės ir šviesos dievas.

MORFĖJUS – Romėnų miego dievas.

ODINAS – Skandinavų dievas. Frėjos partneris. Jis kabėjo Ygdrasil medyje kad įgautų antrąjį regėjimą ir pažintų runas. Jo gyvūnai yra varnas ir vilkas. Jis yra poezijos, išminties, karo ir mirties dievas. Odinas suteikia stiprybę, heroizmą ir triumfą. Taip pat jis laikomas dvasinio gyvenimo ir magijos dievu.

OZIRIS – Egiptiečių dievas. Izidės brolis ir vyras, Horo tėvas. Gamtos, vegetacijos ir atgimimo dievas. Taip pat jis siejamas su žiniomis, tvarka, disciplina, teisingumu ir civilizacija. Jis yra visaapimantis dievas, kuris kaip ir Izidė, padeda visiems, kurie jo šaukiasi. Atsinaujinimas, regeneracija, reinkarnacija, persikūnijimas.

PANAS – Graikų dievas. Hermio sūnus. Gamtos ir miškų dievas, siejamas su aistra, meile, seksu, vaisingumu, muzika, juoku ir pasišvenimu. Žemės elementas, steebuklingi skudučiai. Gali sukelti paniką.

POSEIDONAS – Graikų žemės drebėjimų ir jūrų dievas. Dzeuso brolis. Delfinai ir arkliai jam yra šventi.

SETAS – Egiptiečių dievas. Ozyrio ir Izidės brolis. Raudonplaukis. Atstovauja chaosą ir naikinimą. Stengiasi sunaikingi Ozyrį.

VĖJAI – Romėnų dievai. Vakaris – Zefyras, šiaurys ‑ Borėjas, rytys ‑ Euras ir pietys ‑  Notas.