Kaip saulė ir mėnulis, kaip in ir jan, kaip vyriškoji ir moteriškoji energija visose gyvose būtybėse Visata gali reikštis bet kuria forma, susipažinkite su senovės Deivėmis, kurios neužmirštos ir galingos ir šiais laikais.
ARADIA – Italų raganų karalienė, Dianos ir Liuciferio dukra. Aradia yra nepaprastai galinga esybė ir raganų gynėja.
AFRODITĖ – Graikų idealios meilės, jausmingumo, aistros, sekso ir grožio deivė. Ji yra moteriško grožio, gundymo ir žavesio įsikūnijimas. Ji gali padėti pritraukti meilę, mylimąjį, sustiprinti žavesį ir išryškinti grožį. Ji laimina visus įsimylėjelius, tačiau skatina ištikimybę savo jausmams, o ne kitam žmogui. Pati Afroditė turėjo daugybę mylimųjų ir kiekvieną mylėjo visa širdimi. Afroditė vaizduojama kaip šviesiaplaukė, žydraakė nepaprasto grožio moteris. Jos simbolis ir patrauklumo paslaptis yra jos juosta (diržas).
ATĖNĖ – Graikų išminties ir protingo karo deivė, strategė ir gynėja. Ji simbolizuoja proto galią, todėl kartais atrodo šalta ir neturinti moteriškų jausmų, kaip švelnumas ir motiniška meilė. Tačiau ji nėra tik karžygė, ji valdo moteriškus darbus ir yra miesto, bendruomenės ir demokratijos deivė. Kompanjonės pelėdos akimis ji mato tolimesnę perspektyvą. Atėnė simbolizuoja sugebėjimą įveikti baimę įžvalgumu ir inteligencija.
BAST – Egiptiečių deivė. Izidės ir Ozyrio dukra, Horo sesuo. Apsaugos ir kačių deivė. Ji saugo nuo ligų ir tamsiųjų jėgų. Vaisduojama kaip tamsiaodė mergelė arba kaip katė, tada ji vadinama Bastet. Ji gynėja, naikintoja ir keršytoja. Pakviesk ją kai jautiesi pažeidžiama ir ji suteiks tau didelės katės jėgą arba pakviesk ją kaip didžiulę panterą ir ji palydės tave tamsiu skersgatviu. Taip pat Bast siejama su moterišku seksualumu, jausmingumu, pasitenkinimu, muzika ir šokiais. Ji simbolizuoja saulę, ugnį, kates, lesbietes, aistrą, meilę, pasitenkinimą, gydymą, vaisingumą, gimdymą, intuicija, magiją, iracionalųjį protą, džiaugsmą ir šilumą.
DIANA – Romėnų Mėnulio deivė globojanti medžioklę, gamtą, vaisingumą ir gimdymą. Diana turi daug veidų. Ji gundytoja (ji užkerėjo savo brolį Liuciferį ir katės pavidalu pradėjo su juo Aradia) ir motiniška figūra visoms raganoms.
DRIADĖS – Graikų miško ir medžių dvasios.
DANU – Seniausia keltų deivė. Jos garbintojai pasitraukė į kalnus kai krikščionybė pakeitė senuosius papročius kur tapo nemirtingais. Dabar jie vadinami fėjomis arba Sidhe. Danu – tai žemės, kurios niekada nepavergs mirtingieji, jėga. Jos jėga yra vaizduotėje tų, kurie mato magiją rūko tarp pasaulių prieblandoje.
FLORA – Romėnų pavasario, gėlių, erotikos, derlingumo ir gimimo deivė. Globoja sodus ir visą bundančią gyvybę, prižiūri rugius ir vaismedžius.
FORTŪNA – Romėnų likimo deivė.
FRĖJA – Skandinavų Mėnulio deivė, Odino žmona/meilužė ir Valkirijų karalienė. Meilės, sekso, jausmingumo, aistros ir vaisingumo Deivė. Ji vadinama gražiausiąja iš Deivių. Ji praleidžia daug laiko su fėjomis. Ji simbolizuoja karą, vaisingumą, meilės magiją, poeziją ir motinystę.
GAJA – Graikų Motina Žemė. Ji davė gyvybę pirmiesiems dievams ir žmonių rasei. Ji globoją visus žmones kaip savo vaikus ir apdovanoja juos sveikais vaikais, laiminga santuoka, ir visomis žemiškomis gėrybėmis. Ji slaugo ligonius. Ji yra gyvybinė jėga, sveikata, Žemė, vaisingumas ir meilė.
HEKATĖ – Senovinė Egiptiečių Mėnulio ir požemio deivė. Senolės aspektas. Mirusiųjų karalienė. Raganų, magijos, tamsiojo mėnulio ir požeminio pasaulio gelmių deivė. Vargšai ir prispaustieji kreipiasi į ją prašydami apsaugos ar keršto. Hekatė yra išminties, pranašavimo ir sapnų balsas. Palik jai auką per mėnulio pilnatį ir ji gali apdovanoti tave sustiprindama tavo magiškas galias. Apsivalymo, apžavų, amuletų, kryžkelių ir vietų kuriuose vaidenasi deivė. Ją lydi pragaro skalikai.
IZIDĖ – Egiptiečių deivė. Izidė yra Ozyrio sesuo ir žmona. Ji atstovauja visus tris deivės aspektus. Ji yra gamtos motina, meilės deivė, dangaus karalienė, turtų ir sveikatos dalintoja, ir magijos meno globėja. Ši kilni ir dosni deivė padės visiems, kurie jos šauksis. Gydymo ir magijos ją išmokė pats Hermis kai gyvatė buvo įgėlusi jos sūnui Horui. Ji siejama su gydymu, magija, gamta, materializacija, santuoka, patvarumu, teise, principais ir meile.
KALI – Indų triguba kūrimo ir naikinimo deivė. Ji sukelia baimę visiems, kas į ją pažvelgia. Ji suteikia gyvybę, o vėliau atima. Sakoma, kad ji suvalgydavo savo pačios vaikus. Kaip Kali-Ma ji moterų prieš kurias naudojamas smurtas gynėja. Būk atsargi su ja. Ji simbolizuoja mėnulį, laiką, karmą, reinkarnaciją, apsaugą, pranašavimą, gyvybę ir mirtį, kūrimą ir naikinimą, ekstatinius išgyvenimus, paradoksus, bekompromisį seksualumą, nekromanciją, visuomenės atstumtuosius ir visus baigtinius dalykus. Šaukis jos, kad suteiktų jėgų, padėtų įveikti mirties ar kitokią baimę, paaštrintų intuiciją, padėtų atsikratyti priklausomybės ir išsilaisvinti, kad išmokytų jausmingumo, malonumo, tantros, nakties ir sekso magijos bei kerams susijusiems su laiku ir transformacija. Kali galingiausia naktimis kai nėra mėnulio.
LILITA – Žydų demonė. Adomo pirmoji žmona, kuri paliko jį nes troško lygybės. Ji pabėgo prie Raudonosios jūros ir pasak legendų tapo demone. Vėlesniuose tekstuose įvardijama kaip sukubas ar net pirmoji vampyrė. Jos vardas kilęs iš šumerų “lil”, reiškiančio vėjo dvasia, bei žydų “leila” – naktis. Lilita yra nakties, žvaigždžių ir magijos deivė. Ji yra nepriklausoma, seksualiai laisva ir žinanti, kokią valdžią turi vyrams.
MORGANA – Keltų vandens ir magijos Deivė, Ežero Dama. Kartais vaizduojama su sparnais. Istorijoje dar minima kaip Morgan la Fey. Legendos pasakoja, kad magijos ją išmokė Merlinas. Ji siejama su gundančiu grožiu ir moteriška klasta. Morgana valdo kerus, Mėnulio magiją, gydymą žolelėmis, meną, muziką, jūrą, mirtį ir atgimimą. Ji šamanė keičianti formą, ragana ir gydytoja galinti dovanoti jaunystę ir nemirtingumą.
MŪZOS – Graikų įkvėpimo deivės.
OŠUN – Garbinama Yorubų gentyje. Paprastai vaizduojama kaip tamsiaodė moteris plačiais klubais. Nigerijos upių, turtų, meilės, jausmingumo, grožio, kūrybingumo, diplomatijos, gaivaus vandens ir gydymo Deivė. Taip pat ji moko magijos ir pranašavimo bei dovanoja vaikus nevaisingoms moterims. Ji valdo antrąją čakrą ir moko mus malonumo ir laimės. Kaip meilės deivė, ji mėgaujasi grožio ir meno kūrimu ir kūno puošyba. Jos simboliai – veidrodžiai, kriauklės, papuošalai, ypač varinės apyrankės, medus, geltoni šilkai ir plunksninė vėduoklė. Savo kūno, aplinkos ar jos altoriaus puošimas yra jos garbinimo būdas. Ošun dosnumas neturi ribų kai ji jaučiasi pamaloninta. Ji daug duoda, bet yra nepastovaus budo ir kai supyksta ją sunku nuraminti. Jos šventa diena – rugsėjo 11. Šventė pradedama vakare ir baigiama vidurnaktį.
RĖJA – Graikų žemės ir kalnų deivė.
SATI – Egiptiečių deivė simbolizuojanti ugnies elementą.
SELENA – Graikų Mėnulio deivė garsėjanti savo nesuskaičiuojamais meilės romanais. Kai jos brolis Helijas baigia savo kelionę per dangų ji pakyla iš jūros ir pradeda savają. Magų ir kerėtojų mokytoja. Kreipkis į Selenę, kai jautiesi sutrikusi ir ji padės rasti logišką sprendimą bet kokioje situacijoje. Taip pat, kaip Mėnulio deivė, ji valdo moteriškas paslaptis ir psichines galias.
SOFIA – Tai išminties Deivė senesnė už Jahve. Jos šaknys siekia Inana ir Izidę. Ji ‑ moteris prisidengusi saule. Ji visos išminties įsikūnijimas. Sofija yra giliausia mūsų pačių dalis – ta dalis, kuri gali akimirksniu suvokti amžių paslaptis.
TARA – Ji garbinama dviejose tradicijose. Kaip Indų žvaigždžių Deivė ji amžinos šviesos ir gyvybės simbolis. Kaip budistų užuojautos Deivė ji moko neprisirišimo išminties. Savo trečiąja akimi ir akimi ank kiekvienos rankos ir kojos Tara žvelgia į amžinybę, švelniai primindama, kad viskas praeina ir kad kiekvienas momentas yra tobulas. Tara moko atverti savo akis Dabarčiai ir pajusti ramybę.
TEMIDĖ – Graikų teisingumo deivė. Vaizduojama užrištomis akimis ir su kardu vienoje rankoje ir svarstyklėmis kitoje.
VALKIRIJOS – Skandinavų karžygės moterys, kurios nunešdavo mūšyje nužudytų vyrų sielas į dangų.
VENERA – Romėnų meilės, grožio, jausmingumo ir malonumo deivė.
YAMAJA – Yorubų, Brazilų ir Afro-Karibiečių motiniškos meilės Oriša, arba kitaip Deivė. Ji jūros ir mėnulio deivė, Stella Maris – archetipinė motina ir gerovės teikėja. Kartais vaizduojama kaip undinė. Ji saugo visus keliaujančius jūra, visus kurie šaukiasi jos pakliuvę į bėdą. Kaip duodanti gyvybę ir palaikanti žemę ji neapsakomai dosni ir globėjiška. Tačiau kaip ir vandenynas, kai ji supyksta gali būti nepermaldaugama ir pražūtinga. Taigi ji simbolizuoja motiną, kuri myli, bet neišsižada savo valdžios. Yemaya taip pat yra kolektyvinės pasąmonės ir senovinės išminties valdovė, kadangi jai priklauso jūros gelmių paslaptys. Ji dažnai kviečiama vaisingumo ir kituose su moterų gyvenimu susijusiuose ritualuose.
Pasidalinkite savo nuomone: