Žmogaus mintimis ir energija įkrauti žodžiai turi magiškų galių. Koncentruotos vieno žmogaus mintys tiesiogiai veikia kito asmens pasąmonę. Žodžiais galima ne tik užkalbėti, apžavėti arba prakeikti kitus, bet ir jais susisaistyti patiems. Apie magiškų priesaikų pančius ir galimybę jų atsikratyti pasakoja būrėja bei Tarologė Lina Balsė. Interviu duotas Būrėjos žurnalui, spausdintas 2016 kovo mėnesio numeryje.

IDOMU

• Kas valdo kraują, geba valdyti ir žmogų. Todėl krauju pasirašyta priesaika laikoma nenutraukiama. Pasak ezoterikų, kraujas – tai Saulės ir Mėnulio sąveikos žmogaus organizme veiksnys, o kraujotakos ciklas – savotiškas šių dangaus kūnų ciklų analogas. Tyrimai rodo, kad tam, jog eritrocitas pereitų visą organizmo kraujotakos ratą, širdis turi susitraukti 28 kartus. Kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas eritrocito judėjimui – tas pats, kasdiena savaitei. Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) juda 10-12 kartų mažesniu greičiu negu raudonieji (eritrocitai), todėl tų dviejų judėjimų santykis yra toks pat, kaip Mėnulio mėnesio ir Saulės metų. Dėl šių mistinių sutapimų kraujas laikomas itin galinga substancija. Juo prisiekiama velniui, sukuriami brolystės ryšiai ir nuplaunama kaltė.
• Už sulaužytą priesaiką XIII a. Europoje tekdavo pasikarti. Šaltinių teigimu, prieš karines okupacijas buvo prisiekiama ištikimybė vadams, įsipareigojama išpirkti patekusius į nelaisvę, žuvusiųjų kūnus palaidoti. Pavieniai išblaškyti kariai tokios priesaikos tesėti negalėdavo, todėl už bausmę nusižudydavo.
• Viena seniausių ir žinomiausių – Hipokrato priesaika. Ji atspindi tūkstantmetę pasaulio gydytojų patirtį ir yra šiuolaikinės medicinos pagrindas. Hipokrato priesaika nekinta jau 2 400 m., nes joje įtvirtintos pamatinės medicinos vertybės: nesavanaudiška gydytojų pagalba pacientams, siekis nepakenkti jiems, pagarba savo mokytojams ir kolegoms, profesinis tobulėjimas, paslapčių saugojimas.
• Daugelis religijų leidžia prisiekti tikėjimu. Šventajame Rašte Dievo priesaika minima net 80 kartų. 40 sykių minima apie sudarytus pažadų sandorius su žmonėmis ir tautomis. Tuo tarpu Alachas niekada neprisiekia savo tikintiesiems, tik jį išpažįstantieji pasižada.
• Priesaika, kaip sakralinis elementas, gyvavo Europos barbarų teisynuose. Tikėjimas žodžio, ištarto šventoje vietoje arba liečiant šventus daiktus, galia, šaukiantis dievybės, kaip keršytojos už netiesą, dažnai minint savęs prakeiksmą, turėjusį garantuoti tiesą, tapo juridine formule, kuri išliko aktuali iki šiol.

Kaip atsiranda žmones susaistantys ryšiai: priesaikos, pažadai ir įsipareigojimai?

Su visais žmonėmis, kuriuos sutinkame savo gyvenime, užmezgame energetinius saitus. Jie reikalingi informacijos nuskaitymui, kad pažinti ir suprasti vienas kitą. Daugelis žmonių susitinka ir vėl išsiskiria, todėl natūralu, kad tarp jų užsimezgę energetiniai saitai susilpnėja, kol galiausiai visai nutrūksta. Stiprūs energetiniai saitai sukuriami sekso metu su visais seksualiniais partneriais, per santuokos priesaiką, ištartus ir neištartus pažadus, taip pat kartu su kažkuo išgyvenus traumuojantį įvykį. Jie užsimezga netgi tarp aukos ir skriaudėjo. Taip pat egzistuoja vadinamieji sielų kontraktai – susitarimai tarp sielų ar pačios sielos prisiimti įsipareigojimai ar duoti pasižadėjimai. Šie saitai savaime nenutrūksta ir susieja mus su žmonėmis, kuriems davėme priesaiką ar kažką pažadėjome.

Ar skiriasi priesaikos ir pasižadėjimo užmezgami saitai? Kurie stipresni?

Apskritai aš ne tik į iškilmingas priesaikas ir pažadus, bet ir apskritai į žodžius žiūriu labai rimtai. Ne veltui liaudies išmintis byloja, kad žodis žvirbliu išlėkęs jaučiu grįžta. Netgi paprasčiausias pažadas yra rimtas įsipareigojimas. Žmonės, apimti stiprių emocijų, prikalba visiškai neracionalių ir neapgalvotų dalykų, todėl pridaro rimtų problemų. Pažadas glūdi giliai pasąmonėje kartu su poreikiu jį įvykdyti, todėl būtina tai padaryti. Ypač jeigu jis duotas mirusiajam. Man teko padėti spręsti įdomią situaciją susijusią su pažadu. Jaunas vyriškis savo draugui pažadėjo, kad jei tas numirs, jis ateis išgerti su juo ant jo kapo. Būtina simboliškai pagerbti draugą, kad pažadas būtų įvykdytas, o bičiulio ir savo sielas nuraminti nuoširdžia malda. Labai galingi yra pažadai duoti tėvų vaikams ir atvirkščiai. Kai tėvai auklėdami atžalas kartais joms pagrasina, tarkime pažada ką nors, kartu įsipareigoja patys.

Kokių pasekmių galima sulaukti, duodant neatsargius pažadus ir priesaikas?

Pažadas, kaip pasąmoninė programa, išlieka mumyse ir įpareigoja, laiko, varžo. Pirmai meilei duotas pažadas amžinai jį ar ją mylėti gali kliudyti užmegzti kitus santykius. Vaikų tėvams duoti pažadai dažnai yra paklusnumo programa, kurios neatšaukus teks su ja gyventi visą gyvenimą. Santuokos įžadai duodami visam gyvenimui, o po to matome liūdną statistiką jog išyra 50 proc. pirmų santuokų ir 75 proc. antrų santuokų. Galbūt jos pasmerktos nuo pat pradžių, nes naujus santykius kuriantis žmogus nėra laisvas.

Be šio gyvenimo rimtų ir neatsakingai ištartų pažadų bei priesaikų yra iš ankstesnių gyvenimų atsineštos, giliai sieloje turėtos priesaikos. Sielos ankstesniuose gyvenimuose tarnavusios Dievui ir bažnyčiai dažnai į kitus gyvenimus atsineša neturto, skaistybės, tarnystės įžadus. Žmogus subtiliai pats sabotuoja savo pastangas ir neleidžia sau prasigyventi, ar sukurti tvirtų santykių. Taip vyksta dėl giliai pasąmonėje glūdinčių programų, kurios valdo asmens jausmus bei elgesį.

Ar dėl pažado netesėjimo, priesaikos sulaužymo gali kilti problemų?

Pažado ar priesaikos nesilaikymas – tai ėjimas prieš savo paties valią. Pats davei priesaiką ir kažkuri tavo dalis iš visų jėgų siekia ją įvykdyti ir pats ją laužai, vadinasi tiek pat jėgų skiri pasipriešinti ir neleisti jos įvykdyti. Kiek gyvybinių jėgų iššvaistyta veltui ir kokia vidinė įtampa. Jei laužai sąmoningai ar nesąmoningai duotą šio ar ankstesnio gyvenimo priesaiką ar sielos kontraktą tai turi pasekmes. Didžiąją dalimi mes patys save ir nubaudžiame, sabotuojame, prarandame gyvybinę energiją vidiniam konfliktui, bet tai, kas vyksta viduje pritraukia atitinkamas aplinkybes bei įvykius ir iš išorės.

Tai, kad žmonės tiesiog uždustų po visų sukauptų pažadų našta, o be to, kai kurie pažadai ir priesaikos su laiku gali tapti nebeaktualiais ir nebenaudingais, reiškia jog būtinas mechanizmas, kaip tuos pažadus ir priesaikas atšaukti. Ir iš tiesų jis yra. Senos, nebeaktualios priesaikos ir pažadai, kuriuos išaugome, įsipareigojimai, kurių net nebegalime įvykdyti turi būti atšaukti. Ne sulaužyti, o būtent atšaukti.

Kaip tai padaryti?

Atlikime tokį testą. Tie, kas turėjo ne vieną meilę ir santykius bei patiriate sunkumų sukurti stiprią šeimą patikrinkite ar iš tiesų esate laisvi. Atsigerkite vandens, atsistokite veidu į šiaurę. Kojos maždaug pečių plotyje ar kiek siauriau, rankos nuleistos. Kūnas pusiausvyroje, bet jei užsimerksite ir sutelksite dėmesį į tą pusiausvyrą pamatysite jog nuolat ją prarandate ir vos juntamais judesiais atkuriate. Ištarkite garsiai Mano vardas [savo vardą]. Jei šis kineziologinis testas ant jūsų veikia sakydami tiesą turėtumėte pasvirti į priekį.

Pasakykite kažką pozityvaus, pavyzdžiui „Meilė“ ir žiūrėkite ar į pozityvų dalyką reaguosite pasvirimu pirmyn. Tuomet pasakykite tai, kas yra melas bei kas yra negatyvaus, pavyzdžiui jog jūsų vardas kažkoks kitas bei „neapykanta“. Jei teisto veiksmingumu įsitikinote pereikime prie svarbiausio.

Pasakykite „Aš esu laisva/laisvas kurti naujus meilės santykius“. Jei atsakymas taip – puiku, o jei ne, klauskite toliau. „Aš esu įsipareigojusi“, „Aš ištekėjusi“. Jei gavote atsakymą Taip – pasvirimą į priekį – tuomet aiškinkitės už ko jūs esate ištekėjusi. Vardinkite visus buvusius seksualinius partnerius ir mylėtus žmones. Jei nerasite tarp jų moterys galite patikrinti savo tėvą, brolį, mokytoją, kuriuo žavėjotės, nes būna neteisingai pasąmonės suprasti jausmai ir ryšiai. Taip pat galite patikrinti ir dėl kitų priesaikų ir įsipareigojimų, pavyzdžiui skaistybės, neturto, tarnystės, paklusnumo.

Jei išsiaiškinote, kokie pažadai jus riboja ir tikrai nebėra aktualūs ir naudingi tolimesniam jūsų tobulėjimui, reikia tuos pažadus ir priesaikas atšaukti, o saitus nutraukti. Geriausia tai daryti ant aukšto vienišo kalno, nes teks šaukti. Kuo garsiau ir įtaigiau išsakysite priesaikos atšaukimo žodžius, tuo geriau ir pakartokite kelis kartus.

Teksto pavyzdys galėtų būti toks: „Aš [jūsų vardas] išsižadu ir atšaukiu visus santuokos pažadus ir įsipareigojimus [kito asmens vardas] šiame ir kituose gyvenimuose, visuose lygmenyse, laike ir erdvėje“

Tai įsipareigojimai tarp žmonių. O ar yra nesąmoningų priklausomybės ryšių, kai asmuo prisiriša prie ko nors, pats to nesuvokdamas?

Egzistuoja įdomi kontraktų grupė būtų su egregorais. Egregoras – tai tos pačios idėjos, įsitikinimo ar tikėjimo, to paties tikslo vienijamų žmonių jungtinės energijos sukurtas energoinformacinis kūrinys, kuris palaikomas narių energija ir vykdo jų bendrą tikslą. Tai ne kažkas blogo ar baisaus, mes visi esame prisijungę prie bent keleto egregorų – juk mus vaikystėje tiesiog pagal tradiciją pakrikštijo ir štai mes priklausome krikščionybės egregorui. Mes susitapatiname su savo universiteto, klubo ar darbovietės misija ir vizija ir tampame jos egregoro dalimi. Svarbu tik sąmoningai tai suvokti, jog ta narystė yra už nario mokestį ir kad mainais gali naudotis to egregoro „teikiamomis paslaugomis“, pavyzdžiui iš mokslo egregoro gauti kažkokių idėjų atradimams. Prisijungti prie naujo egregoro lengviau nei iš jo išeiti, panašiai kaip ir su tinklinio marketingo kompanijomis, nors tai humoristinis palyginimas.