Seniai seniai (gal prieš 10 metų), kai buvau dar jauna ir graži, mano draugė sugalvojo ištekėti. Kvietimo į mergvakarį neišvengiau. Tikėjausi smagiai praleisti laiką mergaičių kompanijoje ir tiek. Tačiau nusivyliau, kai sužinojau, kad vakarėlio organizatorė “užsakė” būrėją. Visada buvau absoliuti skeptikė visų mistinių dalykų klausimu. Net norėjau sprukti į krūmus, kai pas būrėją atėjo laikas eiti man. Bet merginos sutartinai mane įstūmė pro duris.

Vos susilaikiau neprunkštelėjusi, kai pamačiau degančias žvakes ir kasdieniais rūbais apsirengusią BŪRĖJĄ (net pagalvojau, kad į seansą ji atskubėjo tiesiai iš darbo parduotuvės kasoje). Viskas man kėlė kažkokį nepaaiškinamą pasipriešinimą. Būrėja, ilgokai stebėjusi mane, atrodė sutrikusi, lyg kalta. Nors jos ištrauktos kortos gana tiksliai nusakė jau įvykusius dalykus, nesistengiau klausytis, ką ji sako, tiesiog kvailai šypsojausi ir mechaniškai lingavau galva.
Į atmintį įsirėžė tik tai, kad aš turiu stiprią nuojautą ir labai svarbu, kad ja pasikliaučiau. Taip pat – tikėti sapnais, nes jų reikšmė mano gyvenime be galo svarbi.

Nors arogantiškai prasėdėjau didžiąją dalį seanso, šie žodžiai mane labai stipriai paveikė. Ir likusį vakarą praleidau lyg nesava – niekaip negalėjau pamiršti būrėjos žodžių.

Netrukus po to vakaro susapnavau pusseserės gimtadienį, kuriame kažkoks vaikinas glostė man plaukus ir šypsojosi. Jausmo negaliu net nupasakoti! Norėjosi juoktis ir verkti vienu metu, krūtinę varstė nenusakomai šiltos bangos ir smigo tiesiai į širdį. Jutau tai fiziškai! Visą dieną vėl pravaikščiojau nesava – galvoje skambėjo tie patys būrėjos žodžiai, kurie pynėsi su išgyventais jausmais sapne. Jutau kažkokį ilgesį. Bijojau sau pripažinti, kad išgyvenau tikrų tikriausią visų taip vadinamą MEILĘ. Kaip banalu, fui…

Iš minčių transo mane pažadino pusseserės skambutis. Ji primygtinai kvietė kartu su ja nueiti į klubą. Aš spyriojausi, nes po TO vakaro užsisklendžiau savyje ir visai apleidau savo socialinį gyvenimą. Tačiau mano pašnekovė buvo itin atkakli, tad teko nusileisti jos įkalbinėjimams.

Klube laikas slinko ypatingai nuobodžiai, visiškai neturėjau nuotaikos, todėl atsikalbinėjau pusseserės kvietimams šokti, periodiškai dirsčiojau į laikrodį ir vos tvardžiau žiovulį. Staiga plykstelėjo žaibas – pakėlusi galvą pamačiau pažįstamą veidą ir išgyvenau stiprų deja vu. Tiesiog sustingau – į mane žiūrėjo tas pats sapne matytas vaikinas! Ta pati šypsena, tas pats žvilgsnis, net muzika neleido net akimirksniui suabejoti, kad šią akimirką jau išgyvenau.

Toliau viskas klostėsi kaip pasakoje – romantiški pasimatymai, įspūdingas pasipiršimas ir nepamirštamos vestuvės. Žnybdavau sau kiekvieną akimirką, kai tai atrodydavo nerealu. Negalėjau patikėti, kad mano gyvenimas pasikeitė taip smarkiai, kad iš bejausmės skeptikės tapau likimo ženklus matančia ir sapnais tikinčia jautruole. Net visus savo nėštumus susapnavau iki smulkmenų – lytis, vardus ir rūbelius, kuriuos vilkės mūsų vaikai.

Vyras iš pradžių šaipėsi iš mano “numatymų” ir sapnų, bet vėliau įsitikinęs, kad mano nuojauta nemeluoja, žiūri į tai su pagarbia baime. Pradėjau domėtis Taro, astrologija – siekiu save pažinti dar labiau. Degu noru vėl susitikti su ta pačia būrėja ir padėkoti jai už praregėjimą. Aš žinau, kad taip ir įvyks

Keistuolė