Būkite atsargūs su savo norais…

Aš kaip Tarologė ir baltoji ragana išklausau daugybės žmonių istorijas, jų problemas, nuodėmes ir troškimus. Ganėtinai didelė mano darbo dalis yra šviesti žmones, paaiškinti kokie dėsniai įtakoja mūsų gyvenimą, kaip veikia šis pasaulis ir kaip korektiškai su juo sąveikauti, kad neprisidarytume bėdų, o norai lengviau pildytųsi. Stengiuosi šviesti žmones ir labai delikačiomis bei pavojingomis temomis. Viena iš tokių temų, kuriomis tikriausiai reikia kalbėti daugiau ir garsiau, kad žmonės suprastų, ką tai iš tiesų reiškia, yra meilės magija.

Aš periodiškai gaunu laiškų su klausimais kaip kerų pagalba susigrąžinti mylimąjį ar mylimąją, kaip parvesti į šeimą vyrą, kaip privesti ką nors įsimylėti, ar galiu pasiūlyti tokią paslaugą arba tiesiog duoti kerus, kad pasidarytų patys. Pasitaiko ir tokių, kurie pasakoja jog jau pasinaudojo iš nuogirdų žinomais ar internete surastais kerais ir dabar yra išsigandę, nes reikalai krypsta į blogąją pusę.

Taigi šiame straipsnyje išsamiai kalbėsime apie tai, kaip peržengiama riba tarp baltosios ir juodosios magijos, kokie yra pavojai bei galimos pasekmės ir kokios yra pozityvios alternatyvos.

Pirmiausia kas skiria baltąją ir juodąją magiją ir kaip gali meilės kerai būti „juodi“?

Daugeliui tikriausiai atrodo jog juodąją magiją nuo baltosios skiria ketinimai, ar norima pakenkti ar padėti. Tačiau tai neteisingas orientyras. Svarbiausia yra pagarba laisvai žmogaus valiai. Kiekviena siela į šią žemę ateina turėdama tam tikrą misiją, pamokas ir užduotis, tam tikrą savo likimo kelią. Juodoji magija primeta vieno žmogaus valią kitam, sunaikindama jo ar jos valią, atimdama teisę savarankiškai rinktis, sugriauna sielos pasirinktą likimo kelią ir nukreipia savo parinktu.

Visi mes norime mylėti ir būti mylimi, tame nėra nieko blogo. Tačiau svarbu atsisakyti egoizmo ir priimti aukštesnių jėgų pagalbą bei gerbti kitų žmonių laisvą valią. Taro kortos gali padėti suprasti ligšiolinių nesėkmių meilėje priežastis, kokios buvo padarytos klaidos, kokie įsitikinimai yra neteisingi, kokią pamoką reikia išmokti ar ką savyje pakeisti. Supratus ir pašalinus kliūtis į meilę, baltoji meilės magija moteriai gali sustiprinti jos patrauklumą bei gebėjimą išlaikyti vyro susidomėjimą, o taip pat padėti intuityviai atpažinti ir pritraukti tą vienintelį, sau tinkamiausią, o ne vilioti visus iš eilės. Tokie meilės kerai gali paskatinti pasitraukti įsižiūrėtą žmogų jei jis nėra išties tinkamas, bet tik tam, kad galėtų ateiti tinkamesnis. Du mylintys vienas kitą žmonės gali imtis tam tikrų liaudiškų priemonių ar ritualinių veiksmų, kad sustiprintų, pagilintų ir apsaugotų jų ryšį nuo neigiamos pašalinės įtakos jeigu abu to nori.

O kaip veikia juodoji meilės magija?

Man kartkartėmis parašo desperatiški žmonės, kurie pasirengę griebtis paskutinio šiaudo ir prašo padėti jiems būti kartu su mylimu žmogumi, be kurio negali gyventi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo kas čia blogo, juk veikiama iš meilės. Bet pagalvokime kiek čia iš tiesų yra tikros, kilnios meilės, o kiek egoizmo, noro turėti ir tenkinti savo pojūčius. Juk užkerėti kitą žmogų, kad jis tave pamiltų reiškia išprievartauti jo kūną, protą, širdį ir sielą. Jei jis ar ji nepamilo arba nebemyli ir nusprendė išeiti, galbūt jo sielai laikas sukti kitu keliu, kad toliau tobulėtų ir įgyvendintų savo šio gyvenimo misiją. Jei santykiai nenusisekė, tikriausiai bent vienas atsisakė keistis, augti, nepriėmė per partnerį likimo duotos pamokos. Ją teks toliau tęsti su kitu žmogumi, bet laisva valia žmogui duota Dievo ir kiekvienas turime teisę ir pareigą ja naudotis, rinktis savo kelią, daryti savas klaidas ir mokytis iš pasekmių. Be laisvos valios nebeįmanomas joks tobulėjimas ir mokymasis, tad siela nebegali realizuoti esminio gyvenimo žemėje tikslo.

Argi vieno žmogaus egoistinė meilė suteikia teisę pasielgti su kitu kaip su daiktu, atimti jo laisvą valią ir paversti „zombiu“ ar robotu, sukliudyti jam ar jai eiti savu keliu ir realizuoti sielos planą ir likimą? Pasakysiu išties baisų palyginimą. Man teko skaityti jog vienoje Afrikos gentyje pagrobtoms nuotakoms, kad jos nepabėgtų, sulaužo kojas (kai sugyja laužo vėl) ir likusi gyvenimą jos priverstos šliaužioti žeme. Juodosios magijos veikimas panašus. Tik sulaužyti kitam žmogui kojas ar prirakinti grandine, kad jis negalėtų išeiti būtų mažesnė žala jam nei išties stiprūs ir veiksmingi meilės kerai – rusų dar vadinami pririšimu arba pridžiovinimu.

Ne ne, noriu visai ne to, noriu, kad jis pats mane pamiltų ir norėtų būti kartu…

Aš iš akių matau jog jis/ji man kažką jaučia, aš žinau, kad giliai širdyje jis mane myli, tik neapsisprendžia…

Apie tai ir kalbu – vienas žmogus nori, kad kitas panorėtų to, ko iš tiesų nenori ar jaustų tai, ko iš tiesų nejaučia. O tikroji meilė, ne aistra, susižavėjimas, manija, priklausomybė, o tikroji, gili, brandi meilė jokiais kerais nesukuriama, nes tai pati aukščiausia, galima sakyti Dieviška energija. Ir ją dovanoja/įkvepia aukštesnės jėgos, Dievas, kad sujungtu vienas kitam skirtus žmones, kurie to nusipelnė, tobulindami savo santykius tarsi deimantą. Senovės alchemikai troško rasti būdą paversti šviną auksu. Iš egoistinio prisirišimo mėginti sukurti tikrą meilę toks pat beviltiškas sumanymas. O jei meilės bent krislelis ar užuomazga išties yra ar buvo, bet dar išlikę jos prisiminimai, tačiau žmogus laisva valia nusprendė nutraukti santykius ir pradėti kitus, tai jo teisė. Kaip minėjau – laisva valia yra žmogui Dievo duota teisė. Ir ši teisė į laisvą valią leidžia daryti klaidas, nes tai pažinimo ir tobulėjimo dalis.

Kaip veikia juodoji meilės magija?

Meilės magijoje pririšimai darome gan įvairiais būdais, akcentai gali būti sudėti įvairiai ir „simptomai“ būtų įvairūs. Jei poveikis vyrui nukreiptas į sakralinę čakrą, lytinį centrą, jis gali tapti nepajėgus atlikti lytinio akto su jokia kita moterimi išskyrus jį užkerėjusia. Jei paveikta saulės raizginio čakra žmogus taps bevalis, neryžtingas, juo bus lengva manipuliuoti. Poveikis į bazinę čakrą gali sukelti fizinius negalavimus jei užkerėtasis nebus su jį užkerėjusiu asmeniu. Per trečios akies čakrą žmogui sujaukiamas protas, kad negalėtų aiškiai mąstyti, galvotų apie kerų užsakovą bei atimama laisva valia. Galimi ir dar kitokie poveikio metodai, o dažniausiai pasitelkiami iškarto keli. Nesvarbu kokiais būtent metodais tai daroma, tai visuomet įsikišimas į kito žmogaus energetika, savų programų įnešimas ir to asmens atitraukimas nuo jo optimalaus likimo kelio.

Neseniai per vieną matytą pokalbių laidą žiūrovė iš salės paklausė ar egzistuoja toks dalykas kaip baltasis „pririšimas“ (rus. privorot), apie kurį yra skaičiusi internete, kuris palieka aukai teisę rinktis ar jis bus pririštas ar ne. Net juokinga pasidarė. Jei žmogus myli, jis bus kartu ir be pririšimų, jei nemyli kam jam grandinė ant kaklo? Patys pagalvokite ar leistumėte, kad ir nesąmoningai, kad kažkas jus prievarta pririštų ir supančiotų?

Kokios juodosios meilės magijos pasekmės?

Pirmiausia žiūrėkime pačią esmę. Jei siela susidarė kažkokį planą gyvenimui, turi tam tikrų tikslų, jai reikia gauti tam tikrų patirčių susiplanuotoms pamokoms išmokti, o kažkas žmogų tarsi šunį „pririšo prie būdos“ ir atėmė laisvą valią, kas nutinka? Naivu tikėtis, jog toks žmogus galės laisvai realizuoti save, įgyvendinti sielos tikslus būdamas pririštas burtais, kai jie stipriai sujaukia jo energetiką ir užblokuoja jo valią. Nebus taip, kad jis visur kitus realizuos savo aukščiausią potencialą (studijos, karjera, kūryba, dvasinis tobulėjimas ir t.t.) bei gyvens pagal savo likimą, išskyrus vieną detalę – būdamas santykiuose su ne paties pasirinkta antrąja puse. Pririšimas per daug jį traumuoja. Taigi žiūrint iš sielos perspektyvos, jei ji mato jog tuščiai leidžia laiką, negali eiti savo keliu ir kankinasi dėl to, bent tais atvejais kai pririšimas ir trauma itin stipri, sielai geriausia alternatyva yra palikti šį kūną ir gimti iš naujo. Taigi prisirišimo aukos siela veržiasi eiti savo keliu ir kai kūnas pririštas ji galiausiai jį palieka, kerų auka, jei kerai stiprūs ir jų poveikis nesibaigia miršta anksčiau nei jai numatyta.

Kad siela kenčia akivaizdu iš dažniausiai pastebimu maginio pririšimo pasekmių. Kadangi statistiškai to dažniau griebiasi moterys, o nukenčia vyrai, pavyzdžiai bus apie vyrus, bet pasekmės moterims būtų panašios. Užkerėti vyrai taip ir gyvena su nuslopinta valia ir sujauktomis mintimis, tad kažkokių pasiekimų gyvenime, karjeros ar kūrybos vargu ar galima iš jų tikėtis. Jie tampa išsiblaškę, pasimetę, lyg nesavi, neadekvatūs, kartais iki rimtų psichinių sutrikimų, gali užsiciklinti ant kokių nors įkyrių idėjų ar emocijų. Bėgdami nuo dvasinės kančios užsimiršimo tokie žmonės dažniau ieško svaigaluose. Dažnai apima depresija, užeina agresijos priepuoliai, susilpnėja imunitetas ir ima pulti ligos, dažnesni nelaimingi atsitikimai ir kitokios nesėkmės, nes žmogus nebėra harmonijoje su savimi ir aplinka. Ima streikuoti lytinė funkcija, vaisingumas. Jei tokiai porai nebuvo skirta būti kartu, tai ir vaikai tokioje poroje nenumatyti lemties, tad jei jų ir susilaukia, esant tokios sužalotos būklės (aukai) ir su tokia nuodėme (kerėtojai) pritraukia labai žemo lygio sielas. Vaikai būna probleminiai.

Kaip gali susiklostyti magija surištos poros gyvenimai?

Esu girdėjusi apie atvejį, kuomet vyras kol mato moterį, tol jaučia kažkokius į meilę panašius jausmus, bet vos ji dingsta iš akių, kad ir išeina į kitą kambarį, jausmai pasikeičia į pasišlykštėjimą ir neapykantą. Aišku, ką gi daugiau gali jausti šitaip su tavimi pasielgusiam ir kalėjimo sargu tapusiam žmogui…

Seniai seniai skaičiau apie atvejį kuomet jauna moteris pamilo vyriškį ir žūt būt norėjo su juo būti, o jis su ja paflirtavo, bet nežiūrėjo rimtai. Ji griebėsi kerų, kurie buvo atliekami lėlės pagalba ir užkerėjimo žodžiais ji surišo savo ir jo gyvenimus šiam ir visiems būsimiems gyvenimams. Vyriškis nebegalėjo jai atsispirti, jiedu tapo pora, susituokė, susilaukė trijų vaikučių. Bet paaiškėjo jog vyras buvo linkęs ne tik išgerti, bet ir smurtauti prieš moteris. Tad ji su juo ne laimėje ir santarvėje gyveno. Paskutinis lašas buvo kai savo siaubui ji suvokė, jog vyras yra pedofilas ir skriaudžia jų vaikus. Ji paliko jį, pabėgo su vaikais. Tačiau nutraukti saitų negalėjo, jis nepaleido jos, ieškojo, laikė įsikibęs lyg apsėstas. Prisiminus jog su šiuo žmogumi ir kerais sujungė savo šį ir VISUS būsimus gyvenimus ėmė siaubas ir negalėdama nuo jo išsilaisvinti, vis patirdama jo grasinimus, smurtą ji ryžosi atšaukti kerus. Tą padaryti išties sudėtinga ir ne visuomet įmanoma. Kad galėtų pamėginti atšaukti burtus reikėjo atgauti tą lėlę, kurią užkasė senojo tėvų namo kieme. Tačiau atvykus į tą vietą ji rado didelę išasfaltuotą mašinų stovėjimo aikštelę. Lėlės nebeiškasi ir kerų nebeatšauksi.

Tai labai dramatiška istorija ir jei manote jog jos esmė tame, kad mergina nežinojo su kuo susieja savo likimą labai klystate. Net jei atrodo jog pažįstate ir mylite žmogų taip, kad negalite be jo gyventi, pagalvokite apie tai, jog patyręs tokią energetinę ir dvasinę traumą kaip juodieji meilės kerai žmogus beveik garantuotai keisis į blogąją pusę. Kas gi beliks jei jis nebegalės realizuoti savo šviesiausio potencialo, ims dvasiškai degraduoti jei ne pasiduoti savo tamsiajai pusei ir leisti jai išbujoti. Laimės toks žmogus nepatirs ir vargu ar ilgalaikėje perspektyvoje laimingu jausis tas, kuris ėmėsi tokių kerų. O be to, kad taip norėtas vaisius apkars, kerėtojos dar laukia atsakomybę už šitaip suluošintą kito žmogaus gyvenimą, už suardytą likimo liniją. Galima įsivaizduoti kokia turėtų būti bausmė žinant nusikaltimo rimtumą. Ir pasekmės krenta tiek ant tokį nusikaltimą padariusio asmens, tiek ir ant palikuonių.

O ką daryti jei jau apakinti emocijų padarėte tai, ko nereikėjo daryti arba jūsų brangų žmogų užkerėjo kažkas kitas?

Atšaukti „meilės“ kerus sunkiau nei sukurti. Nes net panaikinus tolimesnį poveikį kerų aukai, jo likimo linija vis tiek lieka sugriauta, jis nebeturi savo kelio, jo gyvenimas sujauktas. Kaip tik todėl kartais artimieji paprašę specialistų pagalbos gali galvoti jog darbas buvo atliktas blogai, kerai tebėra, nes vyras taip ir negrįžo į šeimą – taip ir liko pas meilužę ar dar pas kitą išėjo.

Manęs kažkada viena moteris prašė grąžinti vyrą į šeimą kerais. Ji pasakė, jog kodėl gi tai moteriai galima jį kerais nuvilioti, o man susigrąžinti kerais jau negalima… Kaip jau minėjau – mums visiems duota laisva valia tam kad galėtume mokytis iš savo klaidų per jų pasekmes ir taip tobulėtume. Taigi galima, bet nerekomenduočiau. Tokie dalykai daromi sugriaunant vienus „meilės“ kerus, atliekant naujus kerus dabar jau pririšti prie žmonos, kad „be pavadėlio avinas nenubėgtu nežinia kur“ ir pagadinimas (porčia) ant konkurentės, kad ji nebūtų pajėgi jo sulaikyti ar atsikovoti. Vyrui (ar moteriai), šitaip kerų plėšomam į skirtingas puses tikriausiai belieka užsirašyti į psichiatrinę ar pagreitintu būdu iškeliauti anapus. Nes tokių kerų traumą sunku pakelti ir vieną kartą, o jei šitai daroma kelis kartus… O tokiomis priemonėmis konkuruojančios moterys abi bus sau prisivirusios tiek karminės košės, kad srėbs ne vieną gyvenimą ir ne viena palikuonių karta.

Tai ką gi tuomet daryti, kaip rasti savo laimę ir meilę?

Mano įsitikinimu šiais laikais tiek daug skyrybų ir nelaimingų įsimylėjimų, nes esame vartotojiška egoistų visuomenė ir patys nemokėdami būti laimingais, jausdami tuštumą viduje trokštame rasti ką nors, kas padarytų mus laimingais. Kai jautiesi nepilnaverčiu žmogumi, tikinčiu jog be antrosios pusės gyvenimas beprasmis, tikriausiai nieko stebėtino, kad žiūrime į kitą žmogų kaip į kažką, ką galima turėti, ką reikia išlaikyti, nepaleisti, neatiduoti… Bet du nepilnaverčiai žmonės pilnatvės sukurti negali, kaip ir niekas negali dovanoti laimės. Tai vidinis jausmas, kurį arba jauti viduje, arba ne, jo niekas nei duoda nei atima. Jei nemokame būti laimingi, net ir nuoširdžiai mylintis žmogus niekuo nepadės.

Santykiai mums reikalingi, kad pažintume save per bendravimą su kitokiais nei mes patys, kad galėtume augti. Kiekvienas žmogus mūsų gyvenime (ne tik mylimieji, bet ir šeima, kolegos, draugai ir priešai), yra mums likimo skirti ir neša tam tikras pamokas. Su daugeliu jų dar prieš gimstant yra sudaryti sielų kontraktai, susitarimai jog susitiksime ir padėsime vieni kitiems tobulėti. Svarbiausias mokytojas turintis didžiausią įtaką mums bus pats artimiausias žmogus. Todėl santykiuose ir šeimoje atidirbinėjame sunkiausią savo karmą, mokomės sunkiausių pamokų. Iš to akivaizdi išvada jog vienas kitam skirti žmonės tikrai negyvens idilėje, kaip tik su „skirtuoju“ žmogumi reikės įveikti rimtus iššūkius, keistis ir augti.

Jei nesiklosto santykiai, nemanykite jog tai kažkokia klaida ar skriauda jums. Sielos kelionė kur kas ilgesnė nei šis vienas mūsų gyvenimas tad galime nesuvokti visų mus ištinkančių situacijų priežasčių. Tačiau tikėjimas jog gauname tik tai, ko esame nusipelnę ir ko mums reikia padeda lengviau priimti visus išbandymus. Jei nesiklosto santykiai nepulkite reikalauti, kad keistųsi kitas žmogus, keiskitės patys. Jei nenusisekė santykiai, neskubėkite nei prievarta pririšti žmogaus nei skubiai įsikibti kito, kad padėtų užmiršti ankstesnįjį – duokite sau laiko apmąstyti gautą patirtį ir pamoką. Ir jei atrodo jog nesulaukiate pakankamai meilės, neatsako į jūsų jausmus tiesiog labiau mylėkite save, gyvenimą, pasaulį, visus aplink, mokykitės daugiau džiaugtis ir būti dėkingais. Mylėti, dovanoti savo besąlyginę meilę yra didžiausia laimė, ir tam nereikia nieko. Tai kyla iš mūsų pačių ir nukreipti šiuos jausmus galime į visą pasaulį. O mylintis ir laimingas žmogus, kuris kupinas dėkingumo, o ne vienatvės ir tuštumos savo gyvenimą pritrauks dar daugiau laimės, meilės ir tų dalykų, už kuriuos galės būti dėkingas.

Linkiu jums visiems tikros, ne dirbtinės meilės, gyvenimo prasmės jausmo, dėkingumo ir laimės.